Pažintį su Vincu Krėve ir jo kūryba galima pradėti ir nuo įsiskaitymo, įsiklausymo bei įsižiūrėjimo į šią virtualią parodą „Citatų vainikas. Pažink ir atpažink Krėvę!“ Visos auksinės mintys surinktos iš žanriniu ir tematiniu požiūriu turtingo Krėvės kūrybos lauko: iš skirtingų apsakymų, padavimų, pasakų ir dramų pasaulio. Tai atspindi ir citatų vainiko skirtingos spalvos.

Žalsvi žiedlapiai – Genialieji Vinco Krėvės apsakymai iš rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“. Melsvi žiedlapiai – Vincą Krėvę išgarsinusieji „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“. Rožiniai žiedlapiai – Egzotiškieji Vinco Krėvės tekstai – „Pratjekabuda“ ir „Rytų pasakos“. Oranžiniai žiedlapiai – Vinco Krėvės šedevras – keturių dalių istorijos drama iš senovės lietuvių gyvenimo „Skirgaila“.

Skirtinguose kūrybos vainiko žiedlapiuose – daugiau ir mažiau žinomų Krėvės kūrinių citatos ir autentiškų eksponatų nuotraukos. Grožėkitės, dėmėkitės ir atvykite į Krėvės muziejų (Tauro g. 10-1, Vilnius) visa tai pamatyti! Pasak dramaturgo Kosto Ostrausko, pats profesorius Krėvė mintinai cituodavęs klasikus ne tik literatūros paskaitose, bet ir privačiuose pokalbiuose: „Tarsi iš gausybės rago pildavo jis pasigardžiuodamas iš atminties ištisus rusų klasikų, – ypač Puškino ir Lermontovo, – posmus, kartais net ir prozą.“

Tegul apsilankymas šioje virtualioje parodoje paskatina vėl paimti į rankas kurią nors Krėvės knygą ir skaitant ją, pradėti rinkti citatas naujam kūrybos vainikui. Štai poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas „Dienoraščio fragmentuose“ rašė, kad jo vaikystės namuose žiemos vakarais vykdavo „skaitymai balsu“, per kuriuos dažnai būdavo vartomos ir Krėvės knygos:

Nuo pat vaikystės, nuo pirmųjų žodžių ir knygų, namuose ir mokykloje, – visur buvo Krėvė, visur buvo „Milžinkapis“, „Skerdžius“, „Galvažudys“, „Silkės“, „Bedievis“. Ir šiandien tebegirdžiu, kaip aš, pasėdęs po savim sušalusias kojas, garsiai skaitau (pas mus, Nemeikščiuose, visuomet kas nors ką nors garsiai skaitydavo): „Miškas gūdžiai švokščia, pušelės siūbuoja, lyg marčios, anytos nubartos“ arba: „Buvo pusiaugavėnis. Į pavasarį virto.“ (1954 m. liepos 9 d. )

Mūsų mama labai dažnai prašydavo ką nors balsu paskaityti. Ir taip pamažu skaitymas balsu Nemeikščiuose virto tradicija. Ypač žiemos metu. Skaitydavau aš arba kuris iš mano brolių, o ji sėdėdavo prie užšalusio lango akinančios žiemos šviesos nupliekstu veidu ir klausydavosi, visa nušvitusi, gražesnė ir jaunesnė. Labiausiai jai patikdavo pasakos, po jų – lietuvių klasikai. (1954 m. liepos 28 d.)

(AT)PAŽINK KLASIKĄ!

Muziejus

Vinco Krevės - Mickevičiaus

memorialinis butas - muziejus

Tauro g. 10-1, Vilnius