VIENAS DEŠIMTMETIS VINCO KRĖVĖS SVETAINĖJE. TAURO G. 10-1!

KRĖVĖ IR VILNIUS

Vilnius buvo mėgstamiausias Krėvės miestas. Jo istoriją, architektūrą, kultūrą Krėvė puikiai išmanė. Su šiuo miestu jį siejo visokeriopi ryšiai: čia žengti pirmieji savarankiški žingsniai, čia patirti skaudūs išgyvenimai, padaryti ryžtingi sprendimai; čia nuolat sustodavo grįžęs atostogų iš Kijevo ar Baku; čia gyveno jo draugai, su kuriais susirašinėjo; čia išspausdinta daugelis jo ankstyvųjų kūrinių; pagaliau čia susituokta… „Dėl manęs nėra Lietuvos be Vilniaus, ten mano tėviškė, ten mane širdis traukia“, – rašė Krėvė. Vilnius nuo seno traukė jį garbinga istorine praeitimi, vienu iš seniausių Europoje universitetų.

Zalatorius Albertas, Vincas Krėvė. Nebaigta monografija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 279.

KRĖVĖS NAMAI VILNIUJE

1997 m. spalį, minint 115-ąsias lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus (1882–1954) gimimo metines, duris lankytojams atvėrė jo vardo atminimo muziejus Vilniuje, įkurtas Tauro gatvės 10-tu numeriu pažymėtame name, pirmo aukšto 1-ame bute. Keturių aukštų daugiabutis gyvenamasis pastatas Tauro kalno papėdėje, pastatytas XX a. 4-ajame dešimtmetyje, pasirinktas neatsitiktinai. Šis istorinis namas dar vadinamas Vilniaus universiteto profesorių namu, nes 1940-aisiais, perkėlus Humanitarinių mokslų fakultetą iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto į Vilniaus universitetą, šis pastatas buvo perduotas Vilniaus universiteto akademinei bendruomenei. Būtent tada, prieš prasidedant naujam studijų semestrui, į pirmą butą pirmame namo aukšte įsikėlė iš Kauno į Vilnių atvykęs profesorius Vincas Krėvė-Mickevičius su šeima ir gyveno šiame bute iki 1944 m. emigracijos.

Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir padvelkus Laisvės vėjui, Vilniaus miesto tarybos sprendimu 1992 m. buvo pradėti naujakurystės darbai buvusiame Krėvės bute. Prireikė penkerių metų ir daugybės žmonių atsidavimo, kol buvo atkurta autentiška buto aplinka, kol į senąsias vietas sugrįžo profesoriaus šeimos baldai, turtinga biblioteka, rankraštinis ir dokumentinis palikimas, asmeniniai daiktai. Naujasis kultūros židinys įsižiebė ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus šių metų rudenį, t. y. 2020 m. spalį, jau minės 23-iąją savo kūrybinės ir kultūrinės veiklos sukaktį.

2010–2020 M. RETROSPEKTYVA

Šioje virtualioje parodoje retrospektyviai apžvelgiamas antrasis Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus kūrybinės ir kultūrinės veiklos dešimtmetis, apimantis 2010–2020 m. laikotarpį ir pristatantis nueitą muziejaus kelią bei bendrakeleivius.

Šios parodos 132 eksponatai (plakatai, leidinių viršeliai ir įvairios kitos nuotraukos) suskirstyti į šešias temines grupes:
I. Sveiki atvykę į Vinco Krėvės butą-muziejų Vilniuje! // 15 vnt.
II. Vinco Krėvės kūrybos sklaida Lietuvoje ir užsienyje: leidiniai, projektai, konkursai // 15 vnt.
III. Autorinės ir teminės parodos // 27 vnt.
IV. Tarptautiniai ir respublikiniai renginiai // 21 vnt.
V. Kūrybos popietės ir vakarai: sukaktys ir susitikimai // 24 vnt.
VI. Istorinė atmintis: aktualijos ir asmenybės // 30 vnt.

Dėkojame visiems Krėvės namų židinio kurstytojams, parodų ir renginių bendraautoriams, taip pat Muziejaus lankytojams ir kviečiame prisiminti kartu praleistas popietes bei vakarus kamerinėje Muziejaus aplinkoje – Vinco Krėvės namų svetainėje, Tauro g. 10-1. Džiugių akimirkų vartant Muziejaus kūrybinės ir kultūrinės veiklos metraštį!

Peržvelgus renginių plakatų parodą, kviečiame išsakyti pageidavimus ir pasiūlymus buvusiems ir būsimiems V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus renginiams. Galbūt pageidautumėte Jūsų nematytų ar patikusių renginių pakartojimo? O gal turite naujų idėjų? Labai lauksime Jūsų komentarų. Norėdami pasidalinti komentaru, spauskite nuorodą:
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSc7pdqYS2lfoB4B9ei2jdiNp1LzxpOibxH6wnXXzDfL624TYg/viewform

I. SVEIKI ATVYKĘ Į VINCO KRĖVĖS BUTĄ-MUZIEJŲ VILNIUJE!

VILNIAUS UNIVERSITETAS APIE 1939 METUS. Jano Bulhako (1876–1950) nuotrauka.
VILNIAUS UNIVERSITETO PROFESORIŲ NAMAS VILNIUJE. XX a. 7-asis dešimtmetis.
Istorinis daugiabutis gyvenamasis pastatas Tauro g. 10, kuriame veikia VINCO KRĖVĖS-MICKEVIČIAUS ir VINCO MYKOLAIČIO-PUTINO atminimo muziejai. XXI a. 1-asis dešimtmetis.
Monografijos apie Vincą Krėvę autoriaus ALBERTO ZALATORIAUS (1932–1999) mintys 1997-ųjų spalį, Muziejaus įkurtuvių proga.
Pirmojo Lietuvos kultūros ir švietimo ministro DARIAUS KUOLIO palinkėjimas // Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto KAZIO BRADŪNO (1917–2009) mintys, apžiūrėjus Muziejaus ekspoziciją.
Iškilaus lietuvių tautos dainiaus JUSTINO MARCINKEVIČIAUS (1930–2011) pagiriamasis žodis didžiajam dzūkui Vincui Krėvei.
Literatūros kritiko ir eseisto VALENTINO SVENTICKO palinkėjimas.
Žurnalisto ir redaktoriaus ALGIRDO BERŽELIONIO (1940–2008) palydimasis žodis.
Lietuvių išeivio Amerikoje, skulptoriaus ir pomirtinės Vinco Krėvės veido atliejos autoriaus PETRO VAŠKIO (1921–2001) mintys.
Medikės ir menininkės, Vinco Krėvės dukters, LORETOS GRAŽINOS (1934–2011) apsilankymas Muziejuje 1998-ųjų spalį.
Vinco Krėvės portretas Muziejaus svetainėje, kurį nutapė dailininkas JUSTINAS VIENOŽINSKIS (1886–1960).
Iš kairės: tuometinis Vilniaus miesto meras VILIUS NAVICKAS ir „Svetingiausio Vilniaus muziejaus 2010“ vadovas VLADAS TURČINAVIČIUS konkurso pabaigtuvių renginyje Vilniaus rotušėje.
Vilniaus miesto savivaldybės Turizmo skyriaus surengto konkurso „VILNIAUS SVETINGUMAS 2010“ nugalėtojo diplomas VMMD Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniam butui-muziejui.
Padėka už dalyvavimą Vilniaus savivaldybės Turizmo skyriaus paskelbtame konkurse-žaidime Muziejų metams paminėti „VILNIAUS MUZIEJŲ PASLAPTYS“.
Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus LOGOTIPAS. Autorius JUOZAS VALIUŠAITIS, 2018.

II. VINCO KRĖVĖS KŪRYBOS SKLAIDA LIETUVOJE IR UŽSIENYJE: LEIDINIAI, PROJEKTAI, KONKURSAI

Krėvė Vincas, PRATJEKABUDA. RYTŲ PASAKOS, Vilnius: VMMD Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, 2008. Pirmą kartą Vinco Krėvės APYSAKA buvo atspausdinta 1913 m. Vilniuje M. Kuktos spaustuvėje.
Krėvė Vincas, PAS DANGAUS VARTUS. PROZA, DRAMA, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
KELIAUK Į PADAVIMŲ ŠALĮ PIEŠDAMAS. MOKINIŲ PIEŠINIAI PAGAL VINCO KRĖVĖS PADAVIMUS, Parodos katalogas ir atvirukų rinkinys, Vilnius: VMMD Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, 2010.
Susitikimų su Vilniaus mokyklų moksleiviais ciklas „TAPATYBĖS UGDYMAS PER KLASIKĄ“, kuriais buvo siekiama, kad mokiniai naujai atrastų lietuvių literatūros klasikos lobius. Nuo 2011 02 01.
Mokinių piešinių konkursas Vinco Krėvės apsakymų motyvais „JEI GYVENČIAU ŠIAUDINĖJ PASTOGĖJ... SKAITYDAMAS ĮSIVAIZDUOK IR NUPIEŠK“. Nuo 2011 03 01 iki 2011 05 01.
Kūrybinė kelionė „ĮVAIRIAKULTŪRĖS VERSMĖS KRĖVĖS KŪRYBOJE“ – tai Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos edukacinės programos „Mokomės muziejuose“ vienas iš užsiėmimų. Nuo 2012 02 01.
Krėvė Vincas, PAGUNDA: APYSAKA, ATSIMINIMAI, ATSITIKIMAI, Vilnius: VMMD Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, 2013. Pirmą kartą „Pagunda“ buvo atspausdinta 1950 m. Čikagos „Naujienose“ VINCO BALTAŪSIO slapyvardžiu.
2015 m. gruodį BAKU leidykla „Parlaq imzalar“ AZERBAIDŽANIEČIŲ KALBA išleido pirmojo Lietuvos konsulo Azerbaidžane ir literatūros klasiko Vinco Krėvės knygą „AZERSTANO ŠALIS“.
Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus BUKLETAS lietuvių ir anglų kalbomis, 2016.
Naujos interaktyvios edukacinės programos „DAUGIAU NEI MATAI“ pristatymas Vinco Krėvės muziejuje. SUDĖLIOK, SURASK IR SUŽINOK, kiek ir kokių interaktyviųjų papildytosios realybės taškų yra žvaigždyne „KRIVŪLĖ KRĖVEI“! 2017 11 15.
Mokinių piešinių konkursas „DVASIOS MILŽINAI KRĖVĖS KŪRYBOJE. Iškiliausi padavimų, apsakymų ir dramų personažai“, skirtas ATKURTOS LIETUVOS VALSTYBĖS ŠIMTMEČIUI paminėti. Nuo 2018 02 16 iki 2018 04 16.
Krėvė Vincas, TALES FROM THE EAST, JAV: 2018. Knygą „Pratjekabuda. Rytų pasakos“ į anglų kalbą išvertė Amerikos lietuvis RIMAS ČERNIUS, iliustravo dailininkė AGNĖ JUŠKAITĖ.
Krėvė Vincas, DAINAVOS ŠALIES SENŲ ŽMONIŲ PADAVIMAI, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2018. Šiame knygos leidime panaudotos Nacionalinės premijos laureato ALGIRDO STEPONAVIČIAUS ILIUSTRACIJOS. Pirmą kartą Padavimai buvo atspausdinti 1912 m. Vilniuje M. Kuktos spaustuvėje.
Jaunojo iliustruotojo konkursas Lietuvos mokyklų moksleiviams „VARDAN TOS DAINAVOS! ĮSIVAIZDUOK IR PAVAIZDUOK“. Jeigu kada nors svajojai iliustruoti kokią nors knygą, šis konkursas kaip tik tau. Tegul tavo vaizduotę įkvepia Dainavos šalies dainiaus tekstai! Nuo 2019 09 01 iki 2019 11 01.
Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ mokinių iliustracijose. 2020 M. KALENDORIUS SU JAUNOJO ILIUSTRUOTOJO KONKURSO DALYVIŲ DARBAIS. Parengė VMMD Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, išleido S. Jokužio leidykla-spaustuvė.

III. AUTORINĖS IR TEMINĖS PARODOS

Tautodailininkės VITOS BABIČIENĖS tautinių juostų paroda „VAIVOS JUOSTA SUŽIBĖJO“. 2011 03 19.
VYTAUTAS KASIULIS „ŠOKANČIOS MERGAITĖS“. Vieno paveikslo paroda. Bendradarbiauta su Lietuvos dailės muziejumi. 2011 07 01.
Mokinių PIEŠINIŲ KONKURSO Vinco Krėvės apsakymų motyvais „JEI GYVENČIAU ŠIAUDINĖJ PASTOGĖJ... Skaitydamas įsivaizduok ir nupiešk“ dalyvių darbų paroda. 2012 02 18.
Dailininko VIRGINIJAUS KAŠINSKO autorinė tapybos paroda „TAUTORAŠTIS“. Tai archainių kompozicijų ciklas, perteikiantis baltiškąjį pasaulio sąrangos modelį tautinių raštų forma. 2012 05 03.
„Pašauk mane, aš atsiliepsiu, pašauk mane – aš nieko nebeslėpsiu...“ LORETOS GRAŽINOS LATONAITĖS (1934–2011) kūrybos darbų paroda: PASTELĖ IR TEKSTAI. Šios parodos atidarymu įsiliejome į „Lietuvos muziejų kelio“ renginius. 2012 07 04.
Paroda „AŠ NORĖJAU ATVAIZDUOTI MILŽINŲ SIELĄ…“ skirta Vinco Krėvės, pirmojo Lietuvos mokslų akademijos prezidento, 130-osioms gimimo metinėms. Bendradarbiauta su LMA Vrublevskių biblioteka. 2012 10 24.
Fotomenininko VALENTINO ALGIRDO KALIŪNO fotografijų parodos iš ciklo „ČIURLIONIO GIMTINĖS TAKAIS“ atidarymas ir kūrybos albumo pristatymas. 2013 02 22.
Dailininko VIRGINIJAUS KAŠINSKO autorinė tapybos paroda „MITOLOGINIAI AKMENYS“. Paveikslai sukurti Lopaičių etnomitologiniame komplekse (Rietavo sav. Tverų sen.) 2008–2009 m. tapybos plenerų metu. 2013 06 27.
Dailininkės GRAŽINOS DIDELYTĖS (1938–2007) paroda „DAINAVOS KLODAI: TARP LEDYNMEČIO IR DABARTIES“. Tai keturiasdešimties kūrinių ciklas, skirtas Dainavos krašto istorijai. 2013 11 05.
DALIOS STALAUSKIENĖS piešinių ant stiklo paroda „LAIKO ATAUDAI“. Trys paveikslų ant stiklo ciklai: „Dvylika kalendoriaus lapelių“, „Prijuostės“, „Protėvių buities diktantai“ ir diptikas „Atsitiktinumai“. 2014 06 18.
Fotomenininko JUOZO VALIUŠAIČIO dokumentinių fotografijų paroda „UKRAJINŲ TAUTOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KELIAS (1991–2014)“. 2014 09 21.
SAULIAUS KVIETKOS fotografijų paroda Etnografinių regionų metams „PŪSKI, VĖJELI... SENIEJI LIETUVOS MALŪNAI“. Kolekcijoje – mediniai ir mūriniai, bekepuriai ir vėl naujam gyvenimui prikelti malūnai. 2015 02 24.
Audėjos iš Kaišiadorių krašto APOLIONIJOS BLIUJŪTĖS-VENSKUVIENĖS rinktinių lovatiesių tautiniais raštais paroda „IŠ KRAIČIO SKRYNIOS...“ Motinos dienai ir Etnografinių regionų metams paminėti. 2015 05 07.
Dailininkės DALIOS STALAUSKIENĖS fotografijų paroda „DVI MANO LIETUVOS“, skirta Etnografinių regionų metams paminėti. 2015 10 08.
Fotografo SIGITO BALTRAMAIČIO fotoparoda „NIUJORKO KALEIDOSKOPAS“ Vinco Krėvės gyvenimo Amerikoje kontekste. 2015 12 16.
Fotomenininko ALGIMANTO ŽIŽIŪNO meninių fotografijų ciklas „MANO VIZIJŲ MOTERYS“. 2016 04 07.
Fotografo VYTAUTO DARAŠKEVIČIAUS paroda „SAULĖS RATU. LIETUVIŲ KALENDORINIŲ ŠVENČIŲ TRADICIJOS“. Keturi nuotraukų ciklai: „Rasos“, „Žolinė“, „Rudens lygiadienis“ ir „Vėlinės“. 2016 10 19.
Autorinė VYTAUTO DARAŠKEVIČIAUS fotografijų paroda „DAINAVOS ŠALIES VAIZDAI IR ŽMONIŲ VEIDAI“. 2017 02 16.
Fotomenininko JUOZO VALIUŠAIČIO autorinis kūrybos vakaras: Lietuvos kūrybos žmonių portretų paroda „ČIURLIONIO NAMUS SUPUSIEJI: 1990–2015“ ir iliustruotasis albumas „Čiurlionio namai Vilniuje“. 2017 11 09.
Atkurtos LIETUVOS VALSTYBĖS ŠIMTMEČIUI paminėti surengto mokinių piešinių konkurso „DVASIOS MILŽINAI KRĖVĖS KŪRYBOJE. Iškiliausi padavimų, apsakymų ir dramų personažai“ parodos atidarymas. 2018 05 23.
„DVASIOS MILŽINAI FOTOGRAFIJOJE“: pirmieji Krėvės dramų „SKIRGAILA“ ir „ŠARŪNAS“ pastatymai Valstybės teatro scenoje, taip pat JONO SURKEVIČIAUS kostiumų eskizai. Bendradarbiauta su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi bei su Lietuvos literatūros ir meno archyvu. 2018 06 27.
„AŠ ĮKVĖPIMO MŪZĄ SUTIKAU...“ Krėvės dukters Gražytės kūrybinis palikimas: literatūra ir dailė. Virtuali paroda šviesaus atminimo medikei ir menininkei LORETAI GRAŽINAI LATONAITEI-PACKEVIČIENEI (1934–2011) atminti. 2018 09 20.
„VYDĖTOJAS VILHELMAS STOROSTA“ – portretų paroda. „IŠVYSTI – akimirksniu pamatyti visumą, VYDĖTI – ramiai, nuosekliai, iš lėto stebėti, aprėpti visumą; tai savybė, kurią mes, šiuolaikiniai žmonės, esame labiausiai išbarstę“, – teigia parodos autorius JUOZAS VALIUŠAITIS. 2018 12 07.
Autorinė AUŠROS KLEIZAITĖS-KAVERI paroda „KAI KAS IŠ DIENORAŠČIO. THE TASTE OF INDIA“: piešiniai, sukurti Indijoje ir grįžus iš jos, eskizai iš dienoraščių, Indijos genčių tekstilė, papuošalai ir įvairūs kelionėse surinkti daiktai. 2019 03 21.
AGNĖS JUŠKAITĖS AKVARELĖSE – Dainavos tremtinių širdyje išsaugoti staiga prarastų gimtųjų namų ir vietų vaizdai, o FOTOMETRAŠTYJE – tremtinių gyvenimas už šiaurės poliaračio. Bendradarbiauta su Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejumi. 2019 06 14.
Bendra Lietuvos fotografų profesionalų ir mėgėjų darbų paroda „ŠALIS TA – DAINAVA VADINAS“. Tokia yra gimtoji Čiurlionio ir Krėvės žemė, padovanojusi mums iškiliausius XX a. kūrėjus. Parodą parengė „Alytaus fotografų klubo“ vadovas STASYS ŠMIGELSKAS. 2019 10 19.
JAUNOJO ILIUSTRUOTOJO KONKURSO dalyvių, iliustravusių Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimus“, darbų paroda „VARDAN TOS DAINAVOS, VARDAN TOS LIETUVOS!“ Muziejuje ir Muziejaus svetainės virtualioje parodų salėje. 2020 01 20.

IV. TARPTAUTINIAI IR RESPUBLIKINIAI RENGINIAI

EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS – Tarptautinės muziejų dienos proga Europos muziejuose vykstanti akcija, rengiama nuo 2005 m.

KULTŪROS NAKTIS – tradicinis vienos nakties kultūros ir meno festivalis didžiosiose Europos sostinėse, rengiamas nuo 2007 m.

LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS – bendras Lietuvos muziejų projektas, vykstantis kasmet nuo 2012 m.

EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIES 2010 tema „Muziejai – visuomenės darnai“. Renginys „ĮVAIRIAKULTŪRĖS VERSMĖS VINCO KRĖVĖS KŪRYBOJE“ skirtas tautų ir kultūrų įvairovei bei jų suartėjimui pristatyti. 2010 05 15.
„TOLERANCIJOS VERSMĖS LIETUVOS KULTŪROJE“ – tai vienas iš kultūros nakties programos TEBŪNIE NAKTIS 2010 renginių. 2010 06 19.
EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIES 2011 tema – „Muziejus ir atmintis“. Renginys „LIETUVIAI LAIKE IR ERDVĖJE“ skirtas baltų tautų, kalbų ir kultūrų savitumui atskleisti žvelgiant iš baltisto, etnologo ir tautodailininko perspektyvų. 2011 05 14.
„PARTIZANŲ NAKTIS → LAISVĖS AUŠRA“ – šiuo renginiu Muziejus įsiliejo ne tik į kultūros nakties TEBŪNIE NAKTIS 2011 renginių panoramą, bet ir į Laisvės gynimo bei didžiųjų netekčių atminimo metų programą. 2011 06 18.
EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS 2012. Renginys „NELAUŽYTI PRIESAIKOS – KILNU!“ skirtas partizaniniam judėjimui Lietuvoje atminti. 2012 05 19.
„INDIJA ARBATOS PUODELYJE“ – kultūros nakties TEBŪNIE NAKTIS 2012 renginys, kvietęs numalšinti kultūros alkį ir troškulį Vinco Krėvės bute-muziejuje. 2012 06 16.
EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS 2013. Muziejaus programa „KINORAMA KRĖVĖS SVETAINĖJE“ atskleidė lankytojams, kad Krėvės pėdos gimtinėje, o akys aprėpia platųjį pasaulį! 2013 05 18.
KULTŪROS NAKČIAI 2013 vis labiau apgaubus Vilniaus miestą, žinomų ir nežinomų pasakų personažai kvietė užsukti į rašytojų namą Tauro kalno papėdėje, kur buvo atveriami „RYTŲ PASAKŲ SLĖPINIAI“. 2013 07 05.
EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS 2014. Knygos sutiktuvės ir meilės romansų naktis Muziejaus renginyje „SUVILIOK MOTERĮ...“ Susiviliok ir ateik į kitus muziejaus renginius! 2014 05 17.
KULTŪROS NAKTIS 2014. Dviejų dalių eksperimentinė, futuristinė, instrumentinė „ambient“ stiliaus muzikinė kompozicija „APOSTOL_RAY: ERA. THE BLIND WORLD // ERA. AKLAS PASAULIS“. 2014 06 20.
EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS 2015. Renginys „LIETUVIŠKOS MANDALOS ERDVĖJE IR PLOKŠTUMOJE“ skirtas susipažinti su išskirtiniu lietuvių tautos kultūros paveldu – tradiciniais šiaudiniais sodais, kurie yra ne tik puošmena, bet ir sakralaus pasaulio modelio atspindys. 2015 05 16.
KULTŪROS NAKTIS 2015. Lankytojai turėjo išskirtinę progą pakeliauti po Lietuvą ir Gruziją, žiūrėdami puikius AUDRIAUS STONIO sukurtus poetinės dokumentikos siužetus renginyje „SKRYDIS: VILNIUS – TBILISIS – VILNIUS. Audriaus Stonio dokumentinio kino stotelės“. 2015 06 19.
EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIES 2016 programa „Rožės pražydėjimas tamsoj“. Muziejaus renginyje „VIZIJOS IR KŪRYBINĖS KELIONĖS“ subtiliai perteiktas moters pasaulis ir jos vaidmuo pasaulyje siekiant harmonijos su savimi, su kitais ir su visa visata. 2016 05 21.
KULTŪROS NAKTIES 2016 renginys „LIETUVIAI ŠVENTIEJI IR PARTIZANAI LIETUVIAI“ buvo skirtas dviems Daumantams: XIII a. šventajam kunigaikščiui Daumantui Timotiejui ir partizanų vadui Juozui Lukšai-Daumantui, XX a. kovojusiam už Lietuvos laisvę. 2016 06 17.
EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS 2017. Renginys „TYROJO GROŽIO LITURGIJA. ЛИТУРГИЯ КРАСОТЫ“, skirtas poeto ir vertėjo Konstantino Balmonto 150-osioms gimimo metinėms paminėti. 2017 05 20.
EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS 2018. Knygos iš anapus Atlanto – Krėvės „Rytų pasakų“ ir „Pratjekabudos“ vertimo į anglų kalbą „Tales from the East" – sutiktuvės renginyje „VINCO KRĖVĖS ORIENTO ĮVAIZDINIMAS IR ĮBALSINIMAS“. 2018 05 19.
KULTŪROS NAKTIES 2018 renginio „NUO BUDOS IKI PRATJEKABUDOS…“ žiūrovai galėjo pamatyti, pavartyti ir užsisakyti unikalų leidinį – į anglų kalbą išverstą ir šiais metais Amerikoje išleistą Vinco Krėvės knygą „Tales from the East“. 2018 06 15.
LIETUVOS MUZIEJŲ KELIO 2018 bendra tema – „Nepriklausomybės metų ženklai“. Muziejaus renginys „KRĖVĖ TEATRE: MEILĖ IR DIDŽIAVYRIAI“ buvo skirtas pirmiesiems Krėvės dramų – „Skirgaila“ ir „Šarūnas“ – pastatymams, kurie buvo aukštai įvertinti. 2018 06 27.
EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIES 2019 tema – „Muziejai kaip kultūros ašys: tradicijos ateitis“. Renginys Rabindranatui Tagorei atminti (1861–1941) – „ŠVENTŲJŲ GANGO VILNIŲ VILNYS VILNIUJE“. Indų dainiaus sakralinės poezijos perlus iš šventojo Gango vilnių padėjo iškelti maestro RIMANTAS VAITKEVIČIUS. 2019 05 18.
KULTŪROS NAKTIES 2019 renginys „KRAŠTOVAIZDŽIO KONTŪRAI SIELOVAIZDYJE: NUO DAINAVOS IKI SIBIRO“ vyko iš birželio 14 į 15 d. ir sutapo su Lietuvos valstybei atmintina diena, pažymėta gedulo ir vilties ženklu. 2019 06 14.
LIETUVOS MUZIEJŲ KELIO 2019 bendra tema – „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“. Muziejaus renginys „PLAUKIAM Į DAINAVĄ!“ skirtas Dainavos šalies dainiaus Vinco Krėvės 65-osioms mirties metinėms paminėti. 2019 06 26.

V. KŪRYBOS POPIETĖS IR VAKARAI: SUKAKTYS IR SUSITIKIMAI

LIETUVIŲ KALBOS DIENOS – kasmet nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Lietuvoje ir užsienyje vykstantys renginiai, skirti lietuvių kalbos sklaidai ir jos autoritetui didinti, taip pat lietuvių kalbą, literatūrą ir kultūrą puoselėjusioms, dvasios šviesą ir viltį skleidusioms asmenybėms pristatyti. Rengiamos nuo 2016 m.

Renginys „M. K. Čiurlionis laike ir erdvėje“, skirtas 100-OSIOMS M. K. ČIURLIONIO MIRTIES (1875–1911) METINĖMS paminėti. Bendradarbiauta su atminimo ir pažinimo centru „Čiurlionio namai“. 2011 06 02.
Lietuvių ir gruzinų kūrybos vakare „Tavęs pavydžiu vėjui...“, skirtame POETUI NIKOLOZ BARATAŠVILI (1817–1845), svečiavosi atlikėja iš Gruzijos Šorena Džaniašvili. 2012 02 10.
Tarptautinė mokslinė konferencija VINCO KRĖVĖS 130-OSIOMS GIMIMO (1882–1954) METINĖMS „Vilnius – Baku: kultūrų tiltai“ LR Seimo Konstitucijos salėje. Vienas iš partnerių – Vinco Krėvės muziejus Vilniuje. 2012 09 26.
Popietė „Šventųjų Gango vilnių pasaka“ VINCO KRĖVĖS GIMIMO 130-MEČIUI paminėti. Dovana kūrėjui ir lankytojams – filmo „Daivų keliais“ premjera (režisierius GEDIMINAS SEDEREVIČIUS). Bendradarbiauta su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi. 2012 11 16.
Poezijos skaitymais „Mano sapnuose vaikštai, Lietuva…“ buvo paminėta PASAULIO LIETUVIŲ VIENYBĖS DIENA. Poezijos mėgėjų klubo nariai ir Muziejaus lankytojai skaitė vieni kitiems savo pamėgtų autorių – Henriko Radausko, Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno ir kitų išeivijos kūrėjų eiles. 2015 07 17.
Kūrybos popietė „Rex“ pagal Čiurlionį, Krėvę ir Kiršą buvo skirta poeto simbolisto ir vertėjo FAUSTO KIRŠOS 125-OSIOMS GIMIMO METINĖMS (1891–1964). Kūrėjus ir atlikėjus suvienijo Kūrybos karalystės karalius „Rex“. 2016 04 22.
Premjera „Eskizai apie Balį Didįjį“ – scenos grandų, Dalios Storyk-Zykuvienės ir Remigijaus Vilkaičio, specialiai BALIO SRUOGOS 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS (1896–1947) sukurta ir suvaidinta meninė kompozicija. 2016 05 17.
LIETUVIŲ KALBOS DIENOS 2017 // Muzikinio poetinio monospektaklio „Būties stebuklo valanda“ premjera. Popietė skirta 135-OSIOMS VINCO KRĖVĖS (1882–1954) ir 140-OSIOMS MARIJOS PEČKAUSKAITĖS-ŠATRIJOS RAGANOS (1877–1930) GIMIMO METINĖMS paminėti. 2017 03 11.
Kūrybos vakaras „Iš grumsto ir iš dvasios…“ skirtas KAZIO BRADŪNO 100-OSIOMS GIMIMO METINĖMS (1917–2009). Tai jau trečiasis Bradūno apsilankymas Krėvės muziejuje: prieš dvidešimt metų Poetas dalyvavo Muziejaus atidarymo iškilmėse, dar po kelių metų – skaitė savo eiles, o šįkart poetą pristatė jo dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. 2017 05 04.
Išvažiuojamasis Muziejaus renginys, įtrauktas į „Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės“ renginių programą ir skirtas poeto KONSTANTINO BALMONTO 150-OSIOMS GIMIMO (1867–1942) METINĖMS – „Tyrojo grožio liturgija. Литургия красоты“. Bendradarbiauta su Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka Klaipėdoje. 2017 08 11.
135-ŲJŲ VINCO KRĖVĖS GIMIMO METINIŲ MINĖJIMAS (1882–1954) renginyje „Vincas Krėvė – diplomatas, humanistas, poetas“. Vakaro svečias – Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas ir Krėvės gyvenimo bei kūrybos tyrinėtojas MAHIRAS GAMZAJEVAS. Bendradarbiauta su Vilniaus įgulos karininkų ramove. 2017 10 19.
Muzikinė poetinė programa „Žynys akim žvaigždėtom...“ skirta JURGIO BALTRUŠAIČIO 145-OSIOMS GIMIMO METINĖMS (1873–1944). Tai vienas iš renginių ciklo „Pasaulio įžymieji – Vinco Krėvės bičiuliai“ vakarų Muziejaus svetainėje. 2017 12 06 ir 2018 10 19.
Poetinė muzikinė kompozicija „Iš kraujo ir aistros... arba Pašauto paukščio giesmė“. Tai vienas iš renginių ciklo „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ vakarų, skirtas OSKARUI MILAŠIUI (1877–1939) – poezijos genijui ir pirmajam Lietuvos diplomatui Prancūzijoje, atminti. 2018 02 21.
„Klajoklis su žibintu vilties...“ – poeto, eseisto, vertėjo ir diplomato JURGIO BALTRUŠAIČIO 145-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ (1873–1944) minėjimo vakaras. 2018 05 03 // Renginys buvo pakartotas Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. 2018 07 24.
VINCO KRĖVĖS 136-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMAS (1882–1954). „Pas dangaus vartus... Poezija prozoje!“ – maestro RIMANTO VAITKEVIČIAUS literatūrinė muzikinė kompozicija, supinta iš tekstų ir gyvenimo kontekstų, atskleidusių Rašytojo pasaulėjautos ir pasaulėžiūros kontūrus. 2018 11 08.
VINCO MYKOLAIČIO-PUTINO 125-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ (1893–1967) minėjimas. „Poezo koncertas“ – tai Kūrybos valanda, tai susitikimas su Mūza ir savuoju „Aš“, tai įsiklausymas į Būties pulsavimą ir atsivėrimas Amžinybės dvelksmui. 2018 11 23.
VYDŪNO 150-ŲJŲ GIMIMO (1868–1953) METINIŲ minėjimas kultūros vakare „Vydėtojas Vilhelmas Storosta“ – Monografijos sutiktuvės (autoriai VACLOVAS BAGDONAVIČIUS ir AUŠRA MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ) ir Portretų parodos atidarymas (autorius JUOZAS VALIUŠAITIS). 2018 12 07.
LIETUVIŲ KALBOS DIENOS 2019 // Kūrybos vakaras „Dainuok, širdie, gyvenimą! Su Salomėja ir apie Salomėją“ 115-ŲJŲ POETĖS SALOMĖJOS NĖRIES GIMIMO (1904–1945) METINIŲ proga. Šiuo renginiu paminėta Tarptautinė moters diena ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 29-osios metinės. Švęskime laisvę, švęskime gyvenimą! 2019 03 08.
Pirmasis susitikimų ciklo „LIETUVA AZIJOJE – AZIJA LIETUVOJE“ renginys „Indija – pėdų šokio gijomis nuausti piešiniai“. Šiame kūrybos vakare moterų kūrėjų tercetas meno kalba atskleidė savo KŪRYBINIO KELIO TRAJEKTORIJAS, kurios lyg šilko gijos nusidriekia IKI TOLIMOSIOS INDIJOS KRANTŲ. 2019 03 21.
Išvažiuojamasis Muziejaus renginys-kūrybos vakaras „Bičiulystės atspindžiai“, skirtas dviejų kūrėjų, KONSTANTINO BALMONTO (1867–1942) ir VINCO KRĖVĖS (1882–1954), ATMINIMUI. Bendradarbiauta su Kuršių Nerijos istorijos muziejumi. 2019 08 06.
Šventinė popietė-susitikimas „Su dzūkais apie dzūkus“ VINCO KRĖVĖS 137-OSIOMS GIMIMO (1882–1954) METINĖMS. Dzūkas Juozas Žitkauskas išraiškinga dzūkų tarme pristatė knygą-kalendorių be metų „Varėnos krašto dienoraščiai“, kurioje – 365 istorijos, apipavidalintos smulkiosios tautosakos perlais ir dzūkų fotomenininkų nuotraukomis. KAD IR KIEK ŽIŪRĖTAI, NEATSIŽIŪRĖTAI! 2019 10 19.
METŲ PABAIGOS RENGINYS „Iš širdies į širdį... Šventinė klasika“. Šventinę popietę-koncertą lankytojams padovanojo BEATRIČĖS GRINCEVIČIŪTĖS KAMERINIO DAINAVIMO KONKURSO LAUREATĖ – SOLISTĖ JŪRATĖ VIZBARAITĖ. Sodrus dainininkės sopranas apdovanojo klausytojų širdis šventinių melodijų garsais. 2019 12 28.
Renginys „Profesorių namo, Tauro g. 10, įžymybių istorijos“ skirtas istoriniam Vilniaus pastatui, kuriame įkurti du MUZIEJAI su autentiškomis ekspozicijomis čia gyvenusiems lietuvių literatūros klasikams – VINCUI KRĖVEI-MICKEVIČIUI (1940–1944), VINCUI MYKOLAIČIUI-PUTINUI (1944–1967) ir BALIUI SRUOGAI (1940–1943 ir 1945–1947) atminti. 2020 02 29.
„Be taško“ – kūrybos popietė KĘSTUČIUI NAVAKUI (1964 02 24 – 2020 02 16) prisiminti, praėjus keturioms savaitėms po jo mirties. Kūrėjui atminti solistė Skaidra Jančaitė ir arfininkė Elzė Saldžiūnaitė sukūrė specialią muzikinę poetinę programą improvizaciją „Monotrio meloditeksta-vimai“. 2020 03 14. [Paskelbus visuotinį karantiną, renginys buvo atšauktas.]

VI. ISTORINĖ ATMINTIS: AKTUALIJOS IR ASMENYBĖS

ALGIMANTO BUČIO knygų – „BARBARAI VICE VERSA KLASIKAI“ ir „SENIAUSIOJI LIETUVIŲ LITERATŪRA“ – sutiktuvės ir susitikimas su autoriumi. 2010 03 18.
Renginyje „Baltų raštai – mūsų tapatybės gelmės“ buvo pristatyta knyga „BALTŲ RAŠTAI IR ŽENKLAI“ (aut. VALDIS CELMS) ir atidaryta Vitos Babičienės tautinių juostų paroda „Vaivos juosta sužibėjo“. 2011 03 19.
Vinco Krėvės muziejaus viešnagė Vaikų ir jaunimo klube pristatant išvažiuojamąją programą „VINCAS KRĖVĖ IR LIETUVOS ISTORIJA“. Bendradarbiauta su Antakalnio vaikų ir jaunimo klubu. 2011 03 22.
ARVYDO JUOZAIČIO knygos „RYGA – NIEKIENO CIVILIZACIJA“ sutiktuvės ir Vinco Krėvės ryšių su Latvija prisiminimas. LATVIJOS UNIVERSITETAS XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje suteikė VINCUI KRĖVEI GARBĖS DAKTARO VARDĄ. Bendradarbiauta su Vilniaus įgulos karininkų ramove ir Nepriklausomybės gynėjų sąjunga. 2011 10 28.
Renginyje „Istorinės asmenybės atsiveria per meną: Juzefo Pilsudskio ir Felikso Dzeržinskio susitikimas“ filosofas ir rašytojas ARVYDAS JUOZAITIS pristatė savo naująją dramą, istorinį tragifarsą „ŠIRDIS VILNIUJE“. Bendradarbiauta su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi. 2011 12 03.
Renginys „Vilnietis baronas Stasys Šilingas – XX a. lituanofilas“. Šios iškilios asmenybės portretą pristatė vakaro svečiai: kultūrologas ALBINAS VAIČIŪNAS, profesorius ARIMANTAS DUMČIUS ir monografijos „STASYS ŠILINGAS. GYVENIMAS TAUTAI IR VALSTYBEI“ autorius VYTAS URBONAS. 2012 04 24.
VINCO KRĖVĖS 130-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ (1882–1954) sukakties minėjimas Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje – „KRĖVĖ IR POLITIKA: GYVENIMO MIGLOSE“. Renginio svečias ir partneris – Vinco Krėvės-Mickevičiaus muziejus Vilniuje. 2012 10 19.
Vakaro svečių ir kanklių muzikos lydimi iš XXI a. persikėlėme į Mindaugo epochą! Buvo pristatyta ALGIMANTO BUČIO knyga „SENIAUSIOSIOS LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJA IR CHRESTOMATIJA“. 2013 04 19.
Renginys „LIETUVIAI PARTIZANAI IR ŠVENTIEJI LIETUVIAI“. XIII a. šventieji lietuvių literatūroje, hagiografiniai tekstai ir partizanų bei tremtinių dainos. 2013 05 07.
Lietuvos Respublikos Seimui 2013 metus paskelbus KLAIPĖDOS ATGAVIMO METAIS, Muziejus parengė išvažiuojamąją programą „DRĄSIAUSIAS LIETUVOS POLITINIS KARINIS ŽYGIS“. Renginys pristatytas 2013 m. spalio 15 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje ir 2013 m. lapkričio 27 d. Varėnos savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Vinco Krėvės knygos „PAGUNDA: APYSAKA, ATSIMINIMAI, ATSITIKIMAI“ sutiktuvės. Istorinė ir politinė apysaka iš Amerikos į Lietuvą keliavo beveik septynis dešimtmečius: pirmą kartą ji buvo paskelbta 1950 m. Čikagos „Naujienose“ VINCO BALTAŪSIO SLAPYVARDŽIU, 1965 m. Niujorke ji buvo išversta į anglų kalbą ir tik 2013 m. Vinco Krėvės muziejaus iniciatyva buvo atspausdinta Vilniuje. 2014 03 26.
Kultūros vakaras „MĖLYNŲJŲ VANDENŲ MŪŠIO TRIUMFAS“. Apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalingą vaidmenį 1362 m. mūšyje ties Syniuchos upe Ukrainoje, kuris nulėmė visos Europos raidą. 2014 10 30.
Išvažiuojamoji Muziejaus programa „NEŽINOMAS KRĖVĖ“, skirta KLAIPĖDOS ATGAVIMO 92-OSIOMS METINĖMS. Bendradarbiauta su Birštono viešąja biblioteka – 2014 10 08; Žirmūnų viešąja biblioteka – 2015 02 18; Tomo Mano muziejumi Nidoje – 2015 07 22; Liudviko Rėzos kultūros centru – 2015 07 25 ir su Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka – 2016 07 28.
Renginys „Vincas Krėvė – Amerikos bičiulis. MANO TIKSLAS BUVO – DIRBTI LIETUVAI IR DĖL LIETUVOS!“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. 2016 02 16.
LIETUVIŲ KALBOS DIENOS 2016. Kalbininkai iš Lietuvių kalbos instituto ir Vilniaus universiteto supažindino vilniečius ir miesto svečius su šiandieninėmis bendrinės kalbos vartojimo tendencijomis ir aktualijomis Muziejaus renginyje „KALBOS AKTUALIJOS. TVARKOM AR DARKOM?“ 2016 03 09.
Įspūdinga pažintinė kelionė erdvėlaiviu „MILŽINŲ DVASIA“. Vienam vakarui buvo nusikelta į XIII a. Lietuvą. Kelionė buvo skirta LIETUVOS KARIUOMENĖS DIENAI IR SAULĖS MŪŠIO 780-OSIOMS (1236–2016) METINĖMS paminėti. 2016 11 23.
„AUKOTI IR AUKOTIS“ – atminimo vakaras, skirtas publicistikos meistro JUOZO KOJELIO 100-OSIOMS GIMIMO (1916–2010) METINĖMS paminėti. Iš ciklo „Išeivijos šviesuoliai“. 2016 12 28.
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Muziejuje įvyko renginys „LIETUVOS BYLA AMBASADORIŲ ŽVILGSNIU“, skirtas KAZIO ŠKIRPOS (1895–1979) ir VYTAUTO ANTANO DAMBRAVOS (1920–2016) ATMINIMUI. Iš ciklo „Išeivijos šviesuoliai“. 2017 02 16.
Artėjant atkurtos Lietuvos šimtmečiui, Muziejuje vyko seminaras, kurio tema „JONAS BASANAVIČIUS – MORALINIS LIETUVIŲ PREZIDENTAS DABARČIAI“. Bendradarbiauta su Lietuvos skautų sąjungos skautais akademikais. 2017 06 10.
Renginys „LIKAU GYVENIMO PARAŠTĖJE“ skirtas išeivijos šviesuoliui – JUOZUI AMBRAZEVIČIUI-BRAZAIČIUI (1903–1974) – prisiminti ir 1941 m. birželio 23 d. sukilimui paminėti. Pasak Juozo Brazaičio, jo gyvenimo tikslas buvo daryti viską, KAD LIETUVAI BŪTŲ GERIAU, kad Lietuvos vardas, jos kančios, jos kovos būtų žinomos pasaulyje. 2017 06 29.
LIETUVOS MUZIEJŲ KELIO 2017 bendra tema – „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“. Muziejaus renginys ,,Kodėl nežinomi Krėvė ir Galvanauskas?“ VINCO KRĖVĖS (1882–1954) ir ERNESTO GALVANAUSKO (1882–1967) 135-OSIOMS GIMIMO METINĖMS paminėti. 2017 07 13.
Renginys „LIETUVOS MOKYKLOS OKUPUOTAME (1919–1939) VILNIAUS KRAŠTE “ – Juozo Valiušaičio ir Gražinos Mareckaitės fotofilmo „Lietuviškos raidės kaina Vilniaus krašte“ peržiūra su pamąstymais apie lietuvių kalbos ir lietuviškos knygos jėgą bei vietą Lietuvio gyvenime. 2017 11 09.
LIETUVIŲ KALBOS DIENOS 2018. Renginys „Lietuviais esame mes gimę…“ – knygos „LIETUVIŲ TAUTOS KILMĖ“ sutiktuvės ir susitikimas su knygos autoriumi RIMANTU MATULIU bei pasidainavimų vakaras su dainų klubu „Raskila“. 2018 03 07.
Popietės svečias, filosofas ir rašytojas ARVYDAS JUOZAITIS pristatė savo publicistikos darbų rinkinį „TĖVYNĖS TUŠTĖJIMO METAS. 2000–2017 METAI“. Tai savotiška dviejų dešimtmečių Lietuvos gyvenimo įvykių kardiograma. Bendradarbiauta su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi. 2019 01 31.
Renginys Muziejaus svetainėje „KARALIŲ LIETUVA“. Lietuvos karalių ir karalystės bylą vakaro svečiams pristatė literatūrologas ir istorikas ALGIMANTAS BUČYS, kuris sugriovė mitą apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą ir vos dešimtmetį (1253–1263) egzistavusią Lietuvos karalystę. 2019 04 25.
Renginyje „Nuo Portugalijos iki Lietuvos…“ pristatyta portugalų-amerikiečių istoriko Manuelio da Silva Rosos knyga „KOLUMBAS. ATSKLEISTOJI ISTORIJA“. Naujojoje studijoje prieinama prie išvados, kad Amerikos atradėjas giminystės ryšiais susijęs su Skirgailos broliu Jogaila. 2019 05 30.
Liepos 12-ąją, Lietuvos Respublikos PREZIDENTO GITANO NAUSĖDOS INAUGURACIJOS DIENĄ, drauge su visos šalies muziejais sakėme – #vienaLietuva – ir kvietėme apsilankyti Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje! 2019 07 12.
Ramunės Kudzmanaitės filmo „AŠ PRIGLAUDŽIAU PRIE ŽEMĖS ŠIRDĮ“ peržiūra ir susitikimas su filmo kūrėjomis. Filme pasakojama istorija APIE dvi įtakingiausias tarpukario Lietuvos moteris – seseris bajoraites SOFIJĄ ir JADVYGĄ CHODAKAUSKAITES. 2019 12 17.
LIETUVIŲ KALBOS DIENOS 2020. Renginys „LIETUVIAI LAIKE IR ERDVĖJE“ buvo skirtas baltų kalbų tyrinėjimams aptarti ir prisiminti išskirtinio talento kalbininką baltistą prof. VLADIMIRĄ NIKOLAJEVIČIŲ TOPOROVĄ (1928–2005). 2020 03 07.
PAKELIUI Į MUZIEJŲ! Nusileidę nuo Tauro kalno, pakilkite Tauro gatve į viršų ir prieisite istorinį Vilniaus namą, kuriame veikia Vinco Krėvės-Mickevičiaus (TAURO G. 10-1) ir Vinco Mykolaičio-Putino (TAURO G. 10-3) memorialiniai-butai muziejai. KVIEČIAME IR LAUKIAME!