Vinco Krėvės - Mickevičiaus

Įrengtos pagal Vinco Krėvės dukros Aldonos Onos Krėvaitės-Mošinskienės aprašymus bei jos pasakojimus apie buvusį tėvų butą, kai 1992 m. ji buvo atvykusi iš JAV. Dviejuose kambariuose atkurta autentiška patalpų aplinka – rašytojo darbo kabinetas ir šeimos svetainė. Prieškambaryje lankytojus pasitinka V. Krėvės biustas, o spintelėje už stiklo galima pamatyti rašytojo pomirtinę veido atlieją. Muziejuje eksponuojami rašytojo baldai, asmeniniai daiktai, dalis jo knygų bibliotekos (turėjo 5000 tomų). Trečiajame buto kambaryje įrengta išplėstinė ekspozicija, o stenduose – nuotraukos, dokumentai, liudijantys Krėvės plačią kūrybinę, mokslinę ir visuomeninę veiklą. Muziejuje galima pasiklausyti autentiškų rašytojo balso įrašų, išgirsti aktorių igarsintų Vinco Krėvės padavimų ir apsakymų, pasižiūrėti spektaklio „Skirgaila“ įrašų ir pamatyti filmų, sukurtų Vinco Krėvės kūrinių motyvais bei apie jo jaunystės laikotarpį gyvenant Baku mieste.

Vincas Krėvė yra XX a. vykusių tragiškų istorinių perversmų liudininkas, todėl jo gyvenimui ir kūrybai būdingas išgyvenimų gelmiškumas, platus istorizmo pojūtis, vaizduojamų problemų ir likimų sudėtingumas. Visa tai akcentuojama pristatant ekspoziciją.

Vinco Krėvės muziejus bendradarbiauja su kitais muziejais ir kultūros įstaigomis, kiekvienais metais organizuoja renginius:
– Bibliotekose: Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje, Klaipėdos apskr. viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, Varėnos raj. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Birštono viešojoje bibliotekoje;
– Muziejuose: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Neringos istorijos muziejuje, Druskininkų miesto muziejuje;
– Juodkrantės ir Nidos kultūros centruose;
– Vilniaus ir Kauno karininkų ramovėse.

Architektas – Mozė Cholemas.

Namas statytas 1936–1938 metais. Šis konstruktyvių formų keturaukštis pastatas įterptas į perimetrinį gatvės užstatymą. Pagrindinis fasadas sukomponuotas stambiomis tūrinėmis formomis. Į priekį ištrauktos 2 skirtingo dydžio pirmo aukšto iškyšos, o joms akompanuoja trečio ir ketvirto aukšto masyvūs balkonai. Tiek balkonai, tiek pirmo aukšto iškyšos suliniuotos horizontaliomis įrėžomis, paryškintos tamsesnės spalvos tinku. Konstruktyvių, geometrinių formų fasadu, geromis proporcijomis, įdomia apdaila šis daugiabutis išsiskiria iš kitų to laikotarpio Vilniaus racionalizmo architektūros pastatų. Namas turi dvi laiptines – iš gatvės ir kiemo pusės. Kieme buvo pastatyti kuro (apšildymui) laikymo sandėliai, vėliau paversti garažais

Tauro g. 10-1:

• Vincas Krėvė-Mickevičius (1940-1944 m.). Bute gyveno ketverius metus. 1943 m., nacių okupacijos metu, Vincui Krėvei su šeima teko slapstytis ir palikti šį butą. 1944 m. rašytojas su šeima emigravo į Austriją (gyveno karo pabėgėlių stovykloje), o 1947 m. apsigyveno JAV.
• Poetas, prozininkas Vincas Mykolaitis-Putinas (1944-1947 m.)

Tauro g. 10-3:

• Artimiausias Vinco Krėvės bičiulis rašytojas Balys Sruoga su šeima (Nuo 1940 m. iki 1943 m., kai buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, grįžęs 1945 m. gyveno vienas iki mirties 1947 m.).

Ištrauka iš V. Krėvės laiško Vandai Sruogienei 1944 pavasarį iš Kauno: „…Kai prisimenu, kaip mes visi gyvenome anksčiau Vilniuje, ir aš, ir Balys, ir Jūs, ir – visa tai šiandien atrodo kaip šviesi prošvaistė, kuri nebegrįš.“

1944-1945 m. bute gyveno Kazys Boruta. 1947 m. į butą persikėlė Vincas Mykolaitis-Putinas ir jame gyveno iki mirties 1967 m.

Architektas – Mozė Cholemas.

Namas statytas 1936–1938 metais. Šis konstruktyvių formų keturaukštis pastatas įterptas į perimetrinį gatvės užstatymą. Pagrindinis fasadas sukomponuotas stambiomis tūrinėmis formomis. Į priekį ištrauktos 2 skirtingo dydžio pirmo aukšto iškyšos, o joms akompanuoja trečio ir ketvirto aukšto masyvūs balkonai. Tiek balkonai, tiek pirmo aukšto iškyšos suliniuotos horizontaliomis įrėžomis, paryškintos tamsesnės spalvos tinku. Konstruktyvių, geometrinių formų fasadu, geromis proporcijomis, įdomia apdaila šis daugiabutis išsiskiria iš kitų to laikotarpio Vilniaus racionalizmo architektūros pastatų. Namas turi dvi laiptines – iš gatvės ir kiemo pusės. Kiemo pusės laiptinė buvo skiriama tarnams, jų durys veda į butų virtuves. Kieme buvo pastatyti garažai.

Tauro g. 10-1:

• Vincas Krėvė-Mickevičius (1940-1944 m.). Bute gyveno ketverius metus. 1943 m., nacių okupacijos metu, Vincui Krėvei su šeima teko slapstytis ir palikti šį butą. 1944 m. rašytojas su šeima emigravo į Austriją (gyveno karo pabėgėlių stovykloje), o 1947 m. apsigyveno JAV.
• Poetas, prozininkas Vincas Mykolaitis-Putinas (1944-1947 m.)

Tauro g. 10-3:

• Artimiausias Vinco Krėvės bičiulis rašytojas Balys Sruoga su šeima (Nuo 1940 m. iki 1943 m., kai buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, grįžęs 1945 m. gyveno vienas iki mirties 1947 m.).

Ištrauka iš V. Krėvės laiško Vandai Sruogienei 1944 pavasarį iš Kauno: „…Kai prisimenu, kaip mes visi gyvenome anksčiau Vilniuje, ir aš, ir Balys, ir Jūs, ir – visa tai šiandien atrodo kaip šviesi prošvaistė, kuri nebegrįš.“

1944-1945 m. bute gyveno Kazys Boruta. 1947 m. į butą persikėlė Vincas Mykolaitis-Putinas ir jame gyveno iki mirties 1967 m.