Vinco Krėvės - Mickevičiaus

Memorialinis butas - muziejus

Vincas Krėvė - Mickevičius

1940 - 1944

Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus atidarytas 1997 m. Vilniuje, buvusiame profesorių name, kuriame 1940-1944 m. gyveno lietuvių literatūros klasikas, dramaturgas ir orientalistas Vincas Krėvė-Mickevičius. Čia gyvendamas tapo Lietuvos Mokslų akademijos organizatoriumi ir pirmuoju jos prezidentu, akademiku. Jo mokslinė karjera prasidėjo 1919 m.: tapo docentu Baku (Azerbaidžane) univesitete, vėliau profesoriavo Kauno Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Pensilvanijos (JAV) universitetuose.

muziejaus patalpos

Įrengtos pagal Vinco Krėvės dukros Aldonos Onos Krėvaitės-Mošinskienės aprašymus bei jos pasakojimus apie buvusį tėvų butą, kai 1992 m. ji buvo atvykusi iš JAV. Dviejuose kambariuose atkurta autentiška patalpų aplinka – rašytojo darbo kabinetas ir šeimos svetainė. Prieškambaryje lankytojus pasitinka V. Krėvės biustas, o spintelėje už stiklo galima pamatyti rašytojo pomirtinę veido atlieją. Muziejuje eksponuojami rašytojo baldai, asmeniniai daiktai, dalis jo knygų bibliotekos (turėjo 5000 tomų). Trečiajame buto kambaryje įrengta išplėstinė ekspozicija, o stenduose – nuotraukos, dokumentai, liudijantys Krėvės plačią kūrybinę, mokslinę ir visuomeninę veiklą. Muziejuje galima pasiklausyti autentiškų rašytojo balso įrašų, išgirsti aktorių igarsintų Vinco Krėvės padavimų ir apsakymų, pasižiūrėti spektaklio „Skirgaila“ įrašų ir pamatyti filmų, sukurtų Vinco Krėvės kūrinių motyvais bei apie jo jaunystės laikotarpį gyvenant Baku mieste.

Vincas Krėvė yra XX a. vykusių tragiškų istorinių perversmų liudininkas, todėl jo gyvenimui ir kūrybai būdingas išgyvenimų gelmiškumas, platus istorizmo pojūtis, vaizduojamų problemų ir likimų sudėtingumas. Visa tai akcentuojama pristatant ekspoziciją.

Vinco Krėvės muziejus bendradarbiauja su kitais muziejais ir kultūros įstaigomis, kiekvienais metais organizuoja renginius:
Bibliotekose: Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje, Klaipėdos apskr. viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, Varėnos raj. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Birštono viešojoje bibliotekoje;
Muziejuose: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Neringos istorijos muziejuje, Druskininkų miesto muziejuje;
Juodkrantės ir Nidos kultūros centruose;
Vilniaus ir Kauno karininkų ramovėse.

namo istorija

Architektas – Mozė Cholemas.

Namas statytas 1936–1938 metais. Šis konstruktyvių formų keturaukštis pastatas įterptas į perimetrinį gatvės užstatymą. Pagrindinis fasadas sukomponuotas stambiomis tūrinėmis formomis. Į priekį ištrauktos 2 skirtingo dydžio pirmo aukšto iškyšos, o joms akompanuoja trečio ir ketvirto aukšto masyvūs balkonai. Tiek balkonai, tiek pirmo aukšto iškyšos suliniuotos horizontaliomis įrėžomis, paryškintos tamsesnės spalvos tinku. Konstruktyvių, geometrinių formų fasadu, geromis proporcijomis, įdomia apdaila šis daugiabutis išsiskiria iš kitų to laikotarpio Vilniaus racionalizmo architektūros pastatų. Namas turi dvi laiptines – iš gatvės ir kiemo pusės. Kieme buvo pastatyti kuro (apšildymui) laikymo sandėliai, vėliau paversti garažais

Name gyveno Vilniaus universiteto profesūra, kiti iškilūs kultūros, visuomenės veikėjai:

 

Tauro g. 10-1:

  • Vincas Krėvė-Mickevičius (1940-1944 m.). Bute gyveno ketverius metus. 1943 m., nacių okupacijos metu, Vincui Krėvei su šeima teko slapstytis ir palikti šį butą. 1944 m. rašytojas su šeima emigravo į Austriją (gyveno karo pabėgėlių stovykloje), o 1947 m. apsigyveno JAV.
  • Poetas, prozininkas Vincas Mykolaitis-Putinas (1944-1947 m.)

Tauro g. 10-3:

  • Artimiausias Vinco Krėvės bičiulis rašytojas Balys Sruoga su šeima (Nuo 1940 m. iki 1943 m., kai buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, grįžęs 1945 m. gyveno vienas iki mirties 1947 m.).

Ištrauka iš V. Krėvės laiško Vandai Sruogienei 1944 pavasarį iš Kauno: „…Kai prisimenu, kaip mes visi gyvenome anksčiau Vilniuje, ir aš, ir Balys, ir Jūs, ir – visa tai šiandien atrodo kaip šviesi prošvaistė, kuri nebegrįš.“

1944-1945 m. bute gyveno Kazys Boruta. 1947 m. į butą persikėlė Vincas Mykolaitis-Putinas ir jame gyveno iki mirties 1967 m.

namo istorija

Architektas – Mozė Cholemas.

Namas statytas 1936–1938 metais. Šis konstruktyvių formų keturaukštis pastatas įterptas į perimetrinį gatvės užstatymą. Pagrindinis fasadas sukomponuotas stambiomis tūrinėmis formomis. Į priekį ištrauktos 2 skirtingo dydžio pirmo aukšto iškyšos, o joms akompanuoja trečio ir ketvirto aukšto masyvūs balkonai. Tiek balkonai, tiek pirmo aukšto iškyšos suliniuotos horizontaliomis įrėžomis, paryškintos tamsesnės spalvos tinku. Konstruktyvių, geometrinių formų fasadu, geromis proporcijomis, įdomia apdaila šis daugiabutis išsiskiria iš kitų to laikotarpio Vilniaus racionalizmo architektūros pastatų. Namas turi dvi laiptines – iš gatvės ir kiemo pusės. Kiemo pusės laiptinė buvo skiriama tarnams, jų durys veda į butų virtuves. Kieme buvo pastatyti garažai.

Name gyveno Vilniaus universiteto profesūra, kiti iškilūs kultūros, visuomenės veikėjai:

 

Tauro g. 10-1:

  • Vincas Krėvė-Mickevičius (1940-1944 m.). Bute gyveno ketverius metus. 1943 m., nacių okupacijos metu, Vincui Krėvei su šeima teko slapstytis ir palikti šį butą. 1944 m. rašytojas su šeima emigravo į Austriją (gyveno karo pabėgėlių stovykloje), o 1947 m. apsigyveno JAV.
  • Poetas, prozininkas Vincas Mykolaitis-Putinas (1944-1947 m.)

Tauro g. 10-3:

  • Artimiausias Vinco Krėvės bičiulis rašytojas Balys Sruoga su šeima (Nuo 1940 m. iki 1943 m., kai buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, grįžęs 1945 m. gyveno vienas iki mirties 1947 m.).

Ištrauka iš V. Krėvės laiško Vandai Sruogienei 1944 pavasarį iš Kauno: „…Kai prisimenu, kaip mes visi gyvenome anksčiau Vilniuje, ir aš, ir Balys, ir Jūs, ir – visa tai šiandien atrodo kaip šviesi prošvaistė, kuri nebegrįš.“

1944-1945 m. bute gyveno Kazys Boruta. 1947 m. į butą persikėlė Vincas Mykolaitis-Putinas ir jame gyveno iki mirties 1967 m.

Asmenybės

gyvenusios tauro 10

Vincas Krėvė - Mickevičius

Vincas Krėvė - Mickevičius

1940 – 1944

Lietuvių literatūros klasikas, dramaturgas ir orientalistas Vincas Krėvė-Mickevičius. Čia gyvendamas tapo Lietuvos Mokslų akademijos organizatoriumi ir pirmuoju jos prezidentu, akademiku. Jo mokslinė karjera prasidėjo 1919 m.: tapo docentu Baku (Azerbaidžane) univesitete, vėliau profesoriavo Kauno Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Pensilvanijos (JAV) universitetuose.

Balys Sruoga

Balys Sruoga

1940 – 1943
|
1945 – 1947

Artimiausias Vinco Krėvės bičiulis rašytojas Balys Sruoga su šeima (Nuo 1940 m. iki 1943 m., kai buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, grįžęs 1945 m. gyveno vienas iki mirties 1947 m.).

Vincas Mykolaitis - Putinas

Vincas Mykolaitis - Putinas

1944 – 1967

Poetas, prozininkas, gyveno Tauro g. 10-1, vėliau persikėlė į Tauro g. 10-3 ir gyveno iki 1967 m.

Kazys Boruta

Kazys Boruta

1944 – 1945

Pas Balį Sruogą į Tauro g. 10-3 atsikraustė Kazys Boruta (šiame name gyvenęs ir 1940-1944 metais). 

„…Kai prisimenu, kaip mes visi gyvenome anksčiau Vilniuje, ir aš, ir Balys, ir Jūs, ir – visa tai šiandien atrodo kaip šviesi prošvaistė, kuri nebegrįš.“

Ištrauka iš V. Krėvės laiško Vandai Sruogienei 1944 pavasarį iš Kauno.

„Po paskaitos Kostas nusivedė mane į Taurakalnį… Parodė kalno papėdėje pilką namą, paskirtą universiteto profesūrai. Dalis profesorių jau buvo iš Kauno į jį persikėlę. Kostas sakė, kad prof. Krėvė minėjęs, kad ir jam čia būsiąs numatytas butas.“

***

„Duris atidarė pats profesorius V. Krėvė. Stovėjo nepratardamas nė žodžio. Jo akyse mačiau aiškią nuostabą.

Ne, jis neprisimena manęs… Svarsčiau, kaip čia pradėjus kalbą

– O kur, tamista… kaip anasai vadinasi, ponas Korsakas?

Mano veidas buvo pakankamai iškalbingas. Nebelaukdamas atsakymo į netikėtai išsprūdusį klausimą, profesorius sujudo, tuoj pakvietė mane į vidų. Sakė, kad paskutiniu metu abu su žmona dažnai mus minėję, spėlioję, kaip dabar sekasi mums abiem Kaune…

– Aš, tamista, tuoj kavos sumalsiu ir pats ją gardžiai išvirsiu. Ir tamistą pavaišinsiu.

Taip prasidėjo mano artimesnė pažintis su V. Krėve, ištiesusiu man tėviškos pagalbos ranką. <…> Matydamas beviltišką mano padėtį, jis ryžosi būtinai surasti Vilniuje man darbą, nenumanydamas, kad anų metų buvusioje mano situacijoje tai buvo itin nelengva.“=

***

Apie nacių okupaciją:

„Niekad nepamiršiu savo pirmojo, o ir sekančių atsilankymų V. Krėvės šeimoje. Rašytojas tada atrodė pagautas didelės sielgraužos, begaliniai prislėgtas. Atsimenu, kaip nervingai jis vaikščiojo po kambarį ir kalbėjo: „Tai baisu. Tai nežmoniška! Užtvėrė, užkalė lentomis gatves. Įtaisė viduramžių getą. Ir kaip manai, tamista, ar mes protestuojame? Ne, tylime. Visi tylime. Valgome duonos trupinius, kuriuos gauname iš atėjūnų malonės. Miegame. Girdime naktį šūvius Paneriuose. Ir toliau miegame galvas užsikloję. Skaitome laikraščiuose baisius potvarkius. Ir ką? <…> O turėtume, tamista, visi išėję į gatves rėkti. Rėkti!“

Vinco Krėvės - Mickevičiaus

memorialinis butas - muziejus

KONTAKTAI

Adresas: Tauro g. 10-1, Vilnius 01114

Muziejaus lankymas: nuo 10 val. iki 17.15 val.

Tel.: (8 ~ 5) 262 01 48

Muziejaus vadovo tel.: +370 678 83 644

El. Paštas: info.kreves@vilniausmuziejai.lt

Facebook: fb.com/krevesmuziejusvilnius

Muziejus lankomas nemokamai