Atsinaujina kultūriniai ryšiai su tolimuoju Azerbaidžanu, kuriuos XX a. pradžioje užmezgė lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius. Azerbaidžano Rašytojų sąjungos mėnraštyje „Azerbaidžan“ išspausdinta lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrinių bei kultūrinių ryšių tyrinėtojo, publicisto ir vertėjo Mahiro Gamzajevo naujausia dokumentinės lituanistikos krypties apybraiža apie V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo ir veiklos laikotarpį Baku (1909-1920 m.)
Publikacijoje nagrinėjama V. Krėvės pedagoginė, mokslinė, kultūrinė ir visuomeninė veikla Azerbaidžane, jo kūrinių teminės sąsajos su Rytų istorija, kultūra ir filosofija ir net azerų tikėjimu bei tautosaka. Ypatingas dėmesys skirtas valstybinių santykių užmezgimui tarp anuomet Nepriklausomų Valstybių Lietuvos ir Azerbaidžano, konsulato įsteigimui Baku ir Lietuvos konsulo V. Krėvės paskyrimui bei atskleisti nežinomi jo diplomatinės veiklos faktai.
Pabaigoje pateikiama išvada, kad V. Krėvė savo kūryba ir veikla amžiams sujungė Lietuvą ir Azerbaidžaną. Tačiau jo kūrybinis ir veiklos palikimas tapo ne tik abiejų tautų kultūriniu ryšiu, bet Rytų ir Vakarų civilizacijų dialogo bei pasaulinio palikimo dalimi.