2020 m. liepos 3 d. Vinco Krėvės memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10-1, Vilnius) įvyko kūrybos popietė, skirta Kęstučiui Navakui atminti ir prisiminti. Eilėraščiai iš septynių poeto rinkinių, sudėti į naujausią Kęstučio Navako poezijos rinktinę „Poetas pamiršta pavarde“ ir išleisti kartu su archyviniais įrašais, įkvėpė menininkes – solistę SKAIDRĄ JANČAITĘ ir arfininkę ELZĘ SALDŽIŪNAITĘ – sukurti muzikinę poetinę programą-improvizaciją „Monotrio meloditekstavimai“. Kūrybos popietėje skambėjo šviesaus atminimo poezijos dainiaus Kęstučio Navako balsas, jo eilėraščiai ir tekstai iš esė „Begarsis skambutis“ bei romano „Vyno kopija“, kuriems akomponavo dangiški arfos muzikos garsai.
KĘSTUTIS NAVAKAS– išskirtinio talento poetas, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas įsimintiniausių bei įspūdingiausių Kauno menininkų. „Jame kunkuliavo geriausia ir gurmaniškiausia pasaulio kultūra originalo kalbomis, jis gėrė iš visokių ten senovinių taurių, bet kalbėjo kaip esamajame laike gyvenantis dabarties žmogus, o žodžiai buvo jo plytos ir cementas, stiklas ir medis, vinys ir medvaržčiai – iš jų galėjo pastatyt bet ką: inkilą, senamiesčio mūrą, didmiesčio dangoraižį, vienuolio celę… Taip, jis buvo demiurgas, kūrėjas, valdęs verbalinį pasaulį lengvai ir džiaugsmingai, nes tik maišydamas raidžių kortas ir pokštaudamas paradoksų šachmatais, jautėsi laimingas. Argi neturėtume būti laimingi ir mes […] už dyką pelnę tokį didžiulį palikimą“, – teigė Kęstutį Navaką pažinojusi poetė Erika Drungytė.
„Iš visų įmanomų pasaulio miestų labiausiai norėčiau vėl apsilankyti Vilniuje“, – taip kalbėjo prieš metus duotame interviu Kęstutis Navakas. Lygiai po metų jis iš tikrųjų apsilankė Vilniuje. Tik kitaip, nes „Ars longa, Vita brevis“ (Menas ilgas, Gyvenimas trumpas).
Juozo Valiušaičio plakatas (Nr. 1), Kęstučio Navako knygų viršeliai (Nr. 2–4) ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus nuotraukos (Nr. 5–15).