Fotografijų paroda „PROFESORIŲ NAMAI PO MIKROSKOPU“

Virtualioje parodoje „Profesorių namai po mikroskopu“ eksponuojami 1940–1990 m. „Profesorių name“ (Tauro g. 10, Vilnius) gyvenusių įžymių asmenybių portretai ir istorinės šio tarpukario modernizmo architektūros stiliaus pastato fotografijos.

Parodos tikslas – ne tik pristatyti, kokie įžymūs asmenys gyveno šiame daugiabutyje, bet ir atskleisti jų profesijų bei nuopelnų Lietuvos kultūrai, mokslui įvairovę, o taip pat – supažindinti su pastato architektūros išskirtinumu. Po parodoje eksponuojamomis įžymių asmenų fotografijomis pateiktos nuorodos į internetinę Visuotinės lietuvių enciklopedijos versiją, kurioje galima išsamiau susipažinti su kiekviena „Profesorių name“ gyvenusia įžymybe.

Paroda rengta bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu.

APIE „PROFESORIŲ NAMO“ ARCHITEKTŪRĄ

Tarpukario modernizmo architektūros stiliaus namas Tauro g. 10 (architektas – Mozė Cholemas) statytas 1936–1938 metais. Šis konstruktyvių formų keturaukštis pastatas įterptas į perimetrinį gatvės užstatymą. Pagrindinis fasadas sukomponuotas stambiomis tūrinėmis formomis. Į priekį ištrauktos 2 skirtingo dydžio pirmo aukšto iškyšos, o joms akompanuoja trečio ir ketvirto aukšto masyvūs balkonai. Tiek balkonai, tiek pirmo aukšto iškyšos suliniuotos horizontaliomis įrėžomis, paryškintos tamsesnės spalvos tinku. Konstruktyvių, geometrinių formų fasadu, geromis proporcijomis, įdomia apdaila šis daugiabutis išsiskiria iš kitų to laikotarpio Vilniaus racionalizmo architektūros pastatų. Namas turi dvi laiptines – iš gatvės ir kiemo pusės. Kieme buvo pastatyti kuro (apšildymui) laikymo sandėliai, vėliau paversti garažais.

Profesorių namas Tauro g. 10. 1973 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo fotografija.
Profesorių namas Tauro g. 10. Dabartinis vaizdas.
Profesorių namo Tauro g. 10 pastato maketas, pagamintas iš „Lego“ kaladėlių. Maketo autorius Rokas Mikšiūnas. Fotografijos autorius Nail Garejev.

TRUMPAI APIE GYVENTOJUS

Pirmieji gyventojai į „Profesorių namą“ atsikraustė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Iš pradžių čia gyveno vilniečiai nuomininkai – siuvėjos, prekybininkai ir pan. 1940 m. namas buvo nacionalizuotas Tarybų valdžios ir priskirtas Švietimo liaudies komisariatui. 1940 m., perkėlus Humanitarinių mokslų fakultetą iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto į Vilniaus universitetą, namas buvo skirtas profesūrai.

Čia apsigyvenusi inteligentija patyrė valstybingumo praradimą, bolševikų terorą, Antrojo pasaulinio karo baisumus ir nacių okupaciją. Artėjant Rytų frontui dalis gyventojų pasitraukė į Vakarus ir į savo butus Vilniuje jau nebesugrįžo. Sovietmečiu ir po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo name tebegyveno dalis įžymiųjų gyventojų.

ĮŽYMIEJI „PROFESORIŲ NAMO“ GYVENTOJAI

RAŠYTOJAI IR LITERATŪROLOGAI