Vilniaus universiteto Didysis kiemas, 1939 m. Jano Bulhako nuotrauka
Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje veikia fotografijų paroda „VIVAT ACADEMIA, VIVANT PROFESSORES!“, skirta Profesorių name (dab. Tauro g. 10, Vilnius) gyvenusioms iškilioms Lietuvos asmenybėms atminti.
Lietuvai atgavus Vilnių ir perkėlus Humanitarinių mokslų fakultetą iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto į Vilniaus universitetą, namas buvo perduotas profesūrai. 1940 m. šiame name apsigyvenę inteligentai patyrė valstybingumo praradimą, bolševikų terorą, Antrojo pasaulinio karo baisumus ir nacių okupaciją. Dalis jų vėliau pasitraukė į Vakarus, bet tarpukario modernizmo gyvenamasis namas Tauro kalno papėdėje iki šiol mena jų žingsnius ir likimus. Dviejuose butuose veikia memorialiniai muziejai, kituose – gyvena šių garbių menininkų ir mokslininkų palikuonys.
Atvykite apžiūrėti fotografijų parodos, kad atminty ilgam išliktų Profesorių namo gyventojų vardai, veidai ir jų likimai.
TEGYVUOJA AKADEMIJA, TEGYVUOJA PROFESORIAI!
-
VINCAS KRĖVĖ-MICKEVIČIUS
-
PROFESORIŲ NAMAS VILNIUJE
-
VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS
Keli fragmentai iš Halinos Nastopkaitės-Korsakienės atsiminimų knygos „Susitikimai. Įspūdžiai ir mintys“ (Vilnius: Vaga, 1977):
„Pilkas namas stovi Tauro kalno papėdėje. Plačiais savo langais jis žiūri į gatvę, nusodintą dekoratyviniais uosiais. Pavasarį jie sužaliuoja, o pirmai šalnai pakandus, užsiplieskia citrinine spalva. […] Visų darganų ir vėjų gūsius atlaikė ir pilko mūro namas, nors trupa jo seno veido tinkas ir keičia spalvą. Keičiasi ir namo gyventojai. Vieni išeina, ir ateina kiti, nepažįstami.
Šiame name arčiau pažinau įžymiuosius mūsų literatūros galiūnus – Krėvę, Putiną, Sruogą. Jie visi buvo ir mano profesoriai. Jaunystėje stebėjau juos, apgaubtus šlovės aureolės, tik aukštoje ir tolimoje auditorijos katedroje. Subrendusiai teko būti nepastebima liudininke šiame name praslenkančios mano buvusių profesorių kasdienos. Kai pirmą kartą, karo metais aplinkybių priversta, peržengiau jo slenkstį, – mano profesoriai dar buvo pilni jėgų ir drąsių užmojų.“
***
„Vieną pavakarį su klapsinčia krūtinėje širdimi įėjau į pilką namą Tauro gatvėje. Į namą, tapusį taip didžiai mano gyvenime reikšmingu. Ne vieną kartą varsčiau to namo duris sunkiomis valandomis.
Tą atmintiną vasaros pavakarę, įžengusi pro to namo duris, nedrąsiai paskambinau į V. Krėvės butą pirmame aukšte. Duris atidarė pats Vincas Krėvė. […]
Įvedė mane į savo kabinetą, pasodino į Vienos stiliaus nedidelę kietą kanapą ir, gailiai šypsodamasis, ėmė teirautis, kaip ir kur aš gyvenu, ką veikiu, ar sveika mano maža dukrelė?
– Aš, tamista, tuoj kavos sumalsiu ir pats ją gardžiai išvirsiu. Ir tamistą pavaišinsiu.
Ir tuoj išskubėjo į virtuvę, iš kur atsklido malūnėlio traškesys, padvelkė užplikytos kavos aromatu. Pats atnešė ant padėklo du puoduku, cukrinę, guviai, skubriai sukiodamasis po kambarį.“
***
„Rytojaus dieną pas V. Krėvę susirinko artimiausieji Tauro gatvės kaimynai. Tai turėjo būti, anot V. Krėvės, mano diplominio darbo „aplaistymas“, o svečiams buvo pasakyta, jog jie kviečiami pasigardžiuoti Pasvalio gėrybėmis. Vilniuje apie jas seniai buvo visi pamiršę, bent mokslo ir literatūros žmonių pasaulyje.
Atvežtuose iš Pasvalio taukuose senoji Lionia išvirė nuostabiausių spurgų ir trapiausių žagarėlių. Ištisa jų piramidė papuošė stalą. Į vaišes atėjo tuometinis universiteto rektorius M. Biržiška su žmona, – jie gyveno dviem aukštais aukščiau, – prof. B. Sruoga iš antrojo aukšto, prof. V. Mykolaitis, gyvenąs gretimame name, berods, buvo prof. L. Karsavinas ir dar kažkas, dabar gerai jau nebeprisimenu.“
LAUKIAME ATVYKSTANT!
Muziejaus darbo laikas: II-VI, nuo 10 iki 17 val.
Informacija ir registracija lankytojų grupėms:
Tel. (8 5) 262 01 48 arba el. paštu kreve.vilnius@gmail.com
Lankymas nemokamas
