Pirmoji Dainavos krašto Vinco Krėvės-Mickevičiaus literatūrinė premija skirta istorikui, savo mokslinėje veikloje tyrinėjančiam Lietuvos partizanų karą, publicistui Bernardui Gailiui (1981) už trilerį „Kraujo kvapas“ („Aukso žuvys“, 2022).
Tai nėra pirmoji autoriaus knyga, tačiau pirmasis grožinis kūrinys, įkvėptas pokario partizanų laisvės kovos. Kūrinio veiksmas vyksta 1949–1950 Lietuvos partizanų karo metu, jame pasakojama apie partizanų vado Andriaus Karnausko-Drakono ir jo bendražygių žūtbūtinę kovą, nuolat vedančią link neišvengiamo pralaimėjimo. Įtempto siužeto trilerio „Kraujo kvapas“ herojų santykis su gyvenamąja aplinka, nuo šeimos ir gamtos iki tėvynės, yra labai artimas, kitaip tariant, ir pilietiškas, ir 𝑘𝑟𝑒̇𝑣𝑖𝑠̌𝑘𝑎𝑠. Knygoje nuolat vyrauja kovos dvasia, o laisvės kovotojas nėra tik ideologizuotas kovotojas už gėrį – jis konkrečiomis žemiškomis vertybėmis ir pasaulėžiūra pasižymintis partizanas, kuris gindamas Lietuvą gina ir šiuolaikinio skaitytojo įsitikinimus.
Kūrinyje pabrėžiamos žmogaus tapatybės, patriotizmo, išdavystės, kovos temos. B. Gailius kaip partizanų karo tyrinėtojas, dėstantis šią temą Vilniaus universitete, savo trileryje siužetinius pasirinkimus labai aiškiai apmąsto ir plėtoja kaip šios temos profesionalas, kuriam, kaip anuomet ir V. Krėvei-Mickevičiui, atmintis yra itin svarbi šiuolaikinės Lietuvos visuomenės tapatybės dalis.
(Teksto autorius Algis Kašėta).
