STASĖ DZENUŠKAITĖ
1924 10 24 – 2022 03 02
Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus (Tauro g. 10-1, Vilnius), tęsdamas renginių ciklą „Iškilieji dvasios šviesos ir vilties nešėjai“, 2023 m. lapkričio 29 d. surengė kūrybos vakarą, skirtą ateitininkei poetei ir pedagogikos mokslų daktarei Stasei Dzenuškaitei (1924 10 24 – 2022 03 02) atminti.
Poetės bičiulis ir bendražygis maestro RIMANTAS VAITKEVIČIUS atliko poetinę muzikinę kompoziciją „Ta, kuri pakluso dangui…“, kurioje pristatė Stasės Dzenuškaitės asmenybę, jos gyvenimą ir kūrybą.
Dar būdama gimnazistė, STASĖ DZENUŠKAITĖ aktyviai įsitraukė į ateitininkų veiklą. Studijų metais patyrė politinės kalinės dalią Mordovijos lageryje. Vėliau pabaigė lituanistiką ir dirbo pedagoginį bei mokslinį darbą.
„Susižiedavusi“ su poetine kūryba, išleido septynis poezijos rinkinius: „Šaukia balti krantai“ (2007); „Viešpaties rankose“ (2008); Kokios spalvos ilgesys (2011); „Gulbės parskrido“ (2012); „Kaktuso spygliuos pražydusi“ (2014); „Niekada niekada ne viena“ (2016); „Pasirinkau – būti“ (2020).
Stasės Dzenuškaitės eilėraščiai – lyg malda, lyg kopimas į sielos viršukalnę ir artėjimas prie amžinybės. Jos kūrybai būdingas šviesus santykis su Kūrėju ir kūrinija, vidinė ramybė, tikėjimas ir viltis. Poetės eilės teįkvepia ir jus „savo mažą širdį į didelį dangų pakelti“.
Juozo Valiušaičio plakatas (Nr. 1), Stasės Dzenuškaitės asmeninio archyvo nuotraukos (Nr. 2–3), poezijos knygos „Pasirinkau – būti“ viršelių skaitmeninės kopijos (Nr. 4–5) ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus nuotraukos (Nr. 6–21).
-
1) Stasei Dzenuškaitei atminti
-
2) Staselė jaunystėje
-
3) Amžinojo pavasario užburta...
-
4) Paskutinė poezijos knyga (Vilnius, 2020)
-
5) Trumpai apie poetę
-
6) Išsiilgusiems tikros ir nuoširdžios poezijos
-
7) Vladas Turčinavičius apie kūrybos vakarų ciklą „Iškilieji dvasios šviesos ir vilties nešėjai“
-
8) Stasės Dzenuškaitės apsilankymas Vinco Krėvės namuose
-
9) Maestro Rimantas Vaitkevičius
-
10) „Keliautojo pėdos / kopų smėlynuose, / padangių žvaigždynuose, / pajūriais – pamariais.“ Iš Stasės Dzenuškaitės eilėraščio „Keliautojo pėdos“
-
11) „Kuo tuštumos daugiau, / tuo bus daugiau / pilnatvės.“ Iš Stasės Dzenuškaitės eilėraščio „Paimkite“
-
12) „Žodžiai būna – sparnai, / keliantys sielą į dangų.“ Iš Stasės Dzenuškaitės eilėraščio „Balzamo lašai“
-
13) „Ir paukštį, ir širdį / pašaukė Viešpats / padangėj skrajot.“ Iš Stasės Dzenuškaitės eilėraščio „Paukštis pabeldė į langą“
-
14) „Kad tik – / ne atgal. / Kad tik – / ne žemyn. / Kad tik – / ne druskos stulpu.“ Iš Stasės Dzenuškaitės eilėraščio „Neleisk atsigręžti“
-
15) „Jei aplankė tyla / Patylėkim su ja.“ Iš Stasės Dzenuškaitės eilėraščio „Tyla“
-
16) Imkite ir skaitykite!
-
17) Brangi vakaro viešnia – ateitininkė sendraugė Ritonė Tamulytė-Šalkauskienė
-
18) Stasės Dzenuškaitės bendraminčiai – Rimantas Vaitkevičius ir Ritonė Šalkauskienė
-
19) Vakaro kvartetas: aktorius Rimantas Vaitkevičius, vertėja Irena Balčiūnienė, pedagogė Ritonė Šalkauskienė ir kultūrologas Vladas Turčinavičius
-
20) Ypatingas vakaro svečias – ukrainiečių kino režisierius Aleksandras Dirdovskis
-
21) Duetai Vinco Krėvės muziejaus svetainėje: vertėja Irena Balčiūnienė ir pedagogė Ritonė Šalkauskienė, muzikologas Vaclovas Juodpusis ir muziejaus vadovas Vladas Turčinavičius
